Nereikėtų ilgai ieškoti geriausios skalbimo masinos, kai namuose jos nėra jokios. Taip mes dabar ir gyvename – neturime automatinio prietaiso, skirto skalbimui, todėl, kai tik kažkas sutinka išskalbti mūsų skalbinius, mes esame labai dėkingi, ir visos mašinos mums atrodo geriausios. Kai kažkas sutinka padėti, visada labai nustemba dėl to, kaip mes gyvename, sako, kad negali būti, kad taip ir traukiam dienas. Taip pat visada išgirstu tokių pasakymų, kad mes gyvename kaip Akmens amžiuje. Gal tai ir tiesa, tačiau visgi pasidalinsiu savo patirtimi, o jūs galėsite įvertinti, ar tikrai labai sunku taip gyventi.
Smulkūs skalbiniai: ant gyvatuko
Pirmas paprastas dalykas, kuris turbūt nutiktų kiekvienam, neturinčiam namie geriausios skalbimo masinos, tai nuolatinis kai kurių skalbinių skalbimas rankomis. Taip nutinka su visomis apatinėmis kelnaitėmis ir kojinėmis. Jeigu užsuksite pas tokį žmogų, kuris neturi skalbyklės, į vonios kambarį, iškart tai suprasite. Ant gyvatuko – visa kolekcija skalbinių, kurie sau linksmai džiūsta ir laukia, kol bus nukabinti bei tikriausiai nedelsiant vėl pristatyti vartojimui. Toks jau tas gyvenimas, kai neturi skalbyklės. Tačiau tas skalbimas rankomis tokių smulkmenų man neatrodo bjaurus dalykas. Gal tik nesmagu suprasti, kad tai turbūt kaskart išnaudoja daug vandens. Tokius skalbinius skalbiu kasdien, ir vyras skalbiasi, galima sakyti, kas vakarą. Mat kai rankomis tenka skalbti tokius daiktus, tai nelabai norisi jų prikaupti kalno, kad paskui nereikėtų skalbti kaip už tėvynę. Juk vis tiek tai reikėtų daryti rankomis, todėl norisi prisilaikyti šiokio tokio komforto.
Išsimaudai ir skalbi
Vienas įprotis, kurio tikrai neturi žmonės, pas kuriuos normaliai puikuojasi skalbimo mašina – tai išsimaudymo ir skalbimo įprotis. Tarkime, man taip būna visada, jau kitaip ir būti negali. Kadangi kol kas nekalbame apie tai, kokia skalbimo masina geriausia, tai tiesiog viską darom pagal savo galimybes, kaip galima, pas save. Pavyzdžiui, žinau, kad man reikia skalbtis rūbus ir didesnius, tam reikės vandens. Taigi, kai išsimaudau, neišleidžiu vandens, ir tame vandenyje paskui sumetu visus nešvarius didžiuosius rūbus. Įberiu skalbimo miltelių, ir jie mirksta tokioje sriuboje. Manau, kad po išsimaudymo liekantis vanduo yra gana švarus, pakankamo švarumo tam, kad drabužiai galėtų būti praskalaujami pirma eile. Taigi, nepatiriu didelių nemalonumų, viskas yra gana patogu ir malonu.
Kelionės pas gimines
Tačiau visgi pats linksmiausias dalykas būna kelionės pas gimines, kol dar nesvarstome, kokia pirkti skalbimo mašiną. Tai būna neįtikėtini ir keisti dalykai, kai reikia keliauti pas gimines, ir aš tiesiog prisikraunu pilną bagažinę pačių didžiausių skalbinių. Galima sakyti, viskas skirstosi taip. S dydžio skalbiniai džiūsta namie ant gyvatuko, M dydžio skalbiniai mirksta vonioje po išsimaudymo, o paskui irgi yra rankomis išskalbiami. Na o patys didžiausi, L dydžio skalbiniai (visokios paklodės, užtiesimai, patalynės komplektai, rankšluosčiai ir t.t.) jau keliauja kitur: į bagažinę ir pas artimuosius. Kaip tik dėl šios kategorijos skalbinių vis dažniau ir pasvajoju, kokią skalbimo mašiną rinktis. Mes jos neperkame ne dėl to, kad mums patiktų toks gyvenimo būdas, o dėl to, kad tikrai kartais labai norisi tuos pinigus geriau išleisti kokiai kelionei, o ne skalbyklei. Tačiau jaučiame, kad kantrybė ilgai nelaikys, ir paskui, po kurio laiko, bent jau išsimokėtinai tikrai įsigysime tokią mašiną, kuri mums skalbs rūbus dar daug metų.